Numerologija yra tūkstančių metų senumo pažinimo teorijos dalis ir turi senas tradicijas. Ji remiasi klasikine geometrine skaičių sistema, kurią Pitagoras išplėtojo remdamasis senesniais Egipto ir senosios Indijos šaltiniais. Jau senovės laikais skaičiai buvo vartojami ne tik matavimui ir skaičiavimui, jais remiantis buvo aiškinamas gyvenimas ir atliekami apskaičiavimai. Senajame Babilone buvo šventikų, kurie kasdien visą savo laiką skyrė skaičių pranašysčių aiškinimui. Senajame Egipte sprendimai buvo priimami tik ištyrus skaičių reikšmes. Indijoje, Kinijoje ir senajame Izraelyje buvo užsiiminėjama ,,užslėptąja,, skaičių puse. Tačiau tik Pitagoras ištobulino žinias apie skaičius.
Pitagoras gimė apie 570 m.pr.Kr.graikiškoje Samos saloje ir dar visai jaunas iškeliavo į Egiptą, kur buvo supažindintas su įvairiais matematikos mokslais. Vėliau gyveno Pietų Italijoje ir Protone įkūrė misterijų mokyklą.
Pitagoras buvo matematikas, filosofas bei metafizikas. Skaičių struktūrose ir geometrinėse proporcijose jis įžvelgė visų gamtos fenomenų paaiškinimą. Pitagoras suprato, kad visi kosmoso dėsningumai turi savo atitikmenis Žemėje, ir juos galima pavaizduoti kaip svyravimus (virpesius). Žmogus yra šių svyravimų dalis, jie lemia jo gyvenimo ritmą ir gali būti išreiškiami skaičiais.